Alfonso Butės asmeninis puslapis
 

Biografija












               Gimiau 1952 m. birželio 17 d. Ramygalos rajono (dabar - Panevėžio rajonas) Pašilių kaime kolūkiečių šeimoje. Tėvas slaptai dalyvavo pasipriešinimo prieš okupacinę valdžią veikloje, jo slapyvardis buvo “Šermukšnis”. Į partizaninio judėjimo vadų suvažiavimą, specialiai įrengtoje vežimo slėptuvėje po šienu, vežė būsimuosius Lieuvos prezidentus Joną Žemaitį – Vytautą ir Adolfą Ramanauską – Vanagą, vykdė kitas partizaninio judėjimo vadų svarbias užduotis. Už pagalbą partizanams buvo tardomas, kankintas, vestas sušaudyti.  Motina Jadvyga Butienė, (mergautinė pavardė Čimulunskaitė). Jos tėvelis Grigalius Čimulunskas) su pirmaja emigrantų banga emigravo į Pietu Ameriką Urugvajaus valstybę gyveno Montevidejuje, ten ir mirė. Už ryšius su partizanais mama taip pat buvo tardoma, pastatyta prie sienos sušaudymui. Po tėvo legalizavimosi, tėvai  buvo priversti įstoti į kolūkius. Proseneliai už dalyvavimą 1863 m. sukilime carinės valdžios buvo represuoti, iš jų buvo atimtas turtas.

                Nuo 1959 m. iki 1970 m. mokiausi Ramygalos vidurinėje mokykloje. 

                1971 m. iki buvau pašauktas į sovietų armiją. Tarnavau iki 1973 metų.

              Grįžęs iš armijos pradėjau dirbti Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto vyresniuoju inžinieriumi. 1974 m. įstojau į Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Gedimino technikos universitetas) Statybos fakulteto vakarinį skyrių. 1980 m. jį baigiau ir įgijau statybos inžinieriaus - ekonomisto specialybę.
Nuo 1975 m. iki 1984 m. dirbau Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų ūkio valdybos Kapitalinio remonto skyriaus vyresniuju inžinieriumi.

             1981-sisis. už pagalbą Kėdainių rajono Truskavos bažnyčiai, bažnyčios klebono Kunigo Petro Nykšto teikimu, Šventasis tėvas Jonas Petras Paulius antrasis suteikė ypatingajį apaštališkąjį palaiminimą.

               Nuo 1984 m. iki 1987 m. ėjau Lietuvos valstybinio jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigas. KGB iniciatyva iš pareigų atleistas ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos tresto penkioliktąją  statybos valdybą eiliniu darbininku – žemės kasėju. Šiose pareigose dirbau metus.

                1989 m. Lietuvos Statybos reikalų komiteto pavedimu įkūriau  medienos privatų transportavimo kooperatyvą 1132S ir buvau išsiųstas į Rusijos šiaurę, Komijos Autonominės Respublikos Pečioros regioną medienos gabenimui iš SSSR įkalinimo įstaigų į Lietuvą. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje tęsiau pradėtą darbą ir tik per Rusijos blokadą Lietuvai, didžiūlių pastangų dėka, blokados sąlygomis, tiekiau Lietuvos valstybinėms įmonėms medieną. Kaip dovaną pateikiau daugiau nei už milijoną dolerių, apie 20 000 kūb. metrų pjautinių šiaurinės medienos rąstų. Vėliau, įsigaliojus Akcinių bendrovių įstatymui, šis kooperatyvas buvo perregistruotas į uždarąją akcinę bendrovę -Lietmedis" ir jai vadovavau 25 metus.

TSKP nepriklausiau.

                   1991 m. man nuvykus į Kanadą, kai Lietuvos nepriklausomybę pasaulyje buvo pripažinusi viena Islandija, o Rusijos kariuomenė buvo užėmusi daugumą Lietuvos svarbiausių objektų, Lietuvos konsulatas Kanadoje man išdavė Lietuvos Respublikos užsienio pasą, įgalinantį mane keliauti po viso pasaulio šalis. Paso Nr.140.

                     1991m. padovanojau du vagonus rąstų Šakių rajono Suodžių kaime Šv. Mergelės Marijos regėtojos Anelės Matjošaitienės tyčia sovietinių struktūrų nugriautam mediniam nameliui atstatyti.

                    1990-1992 m. vykdžiau asmeninius V. Landsbergio pavedimus, rūpinausi krašo apsaugai reikalingos įrangos įsigijimu iš Rusijos kariškių Rygoje, įkūriau pirmasias dvi bendras su užsieniečių kapitalu įmones Lietuvoje ir joms vadovavau.  Per jas užmezgiau ryšius su Kanados Vyriausybe. Kanados Vyriausybė pirmoji iš pasaulio valstybių, tarpininkaujant išeiviams iš Lietuvos, suteikė 10 milijonų dolerių finansinę pagalbą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. Mano įniciatyva, mano užsienio partneriams tarpininkaujant, Pasaulio bankas,  Lietuvos Vyriausybei sutiko suteikti už nedideles palūkanas pirmąją milijardinę paskolą.

                     2007 – 2009 mokiausi Mykolo Romerio universiteto teisės fakultatete.

            2011 m. Seime organizavau konferencija teisės ir teisėtvarkos klausimais, ją vedžiau. Konferencijoje dalyvavo aukščiausieji Lietuvos teisminės valdžios pareigūnai, ministrai, Seimo nariai.

                    Darbo “Lietmedyje” metu sukūriau naują, pasaulyje neišbandytą, medienos džiovinimo technologiją, iki dešimties kartų įgalinusią sumažinti šiluminės energijos poreikį medienos džiovinimo proceso metu. Šia  technologija sėkmingai naudojasi Lietuvos įmonės. Ši technologija paminėta KTŲ profesoriaus Antano Kajalavičiaus išleistoje knygoje “Pjautinės medienos kamerinis konvekcinis džiovinimas” 70 psl.
                     Turiu du sūnus Mindaugą ir Kęstutį.

                         Nuo 2015 m.  esu išrinktas naujai įsikūrusios namo bendrijos pirmininku. Tais pačiais metais buvau išrinktas naujai įsikūrusios žemdirbių asociacijos vicepirmininku, dalyvaudavau ŽUM svarstant Žemės ūkio produktų kainas, teikiau pasiūlymus Seimui.

Paskutiniaisiais metais kūriau naują energijos, iš atsinaujinančių resursų, išgavimo būdą. Dabar esu politinės kompanijos "Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai"dalyvis.